Cha

Šiąnakt sapnavau, kad mane kažkas vejasi. Busdama, išgalvojau mergaitę – paukštį ir prisiverčiau įtikėti, kad tai ne aš. Aš tik stebėtoja. Su manimi tai neturi nieko bendra.

D. sako: „Sometimes it seems as though you don‘t feel anything. I bet you can count on fingers times you cried“. Klysta, bet tai visiškai nesvarbu. Svarbu tik ką darau. O aš ne da rau nieko. Visai kaip mano tėtis. Kuris paskambinęs pasakodavo, kaip manęs pasiilgo ir kaip labai myli. Kuris už mane kas vakarą meldžiasi. Ant kurio iš pradžių labai pykau, o vėliau daugiau gailėjausi. Visai kaip tėtis.

 

V. pasakytų, kad tai ne pasiteisinimas. Neturėčiau, ką jai atsakyti, nes „aš -  blogas žmogus“ taip pat ne pasiteisinimas. Nes tai nepateisinama. Tiesiog.

 

 

 

- Would you pray the rain not to fall?

- Taip. (Net jeigu tai nieko nereiškia. Dieve, juk iš tiesų nereiškia)

Rodyk draugams

Parašė Cha 2007-03-12 05:34
Įrašo kategorijos: Kita.